JŪSŲ

ISTORIJOS

Vaida TOLUBAITĖ /  VILKĖ

Vilkės ūkio savininkė 

Unikalus ūkis ir sodyba, yra Babrauninkų kaime, Šventežerio seniūnijoje

2020-08-26

PRANEŠIMAS:  Vaida TOLUBAITĖ /  VILKĖ 

SKAITYTI FACEBOOK

Turime puoselėti pagarbą žemdirbystei, nepilti į žemę trąšų ir jomis nenuodyti kitų bei savęs

„Sveika dirva – sveikas ir žmogus

Tačiau ne visa rašytinė informacija apie gamtinę žemdirbystę yra teisinga."

Pavyzdžiui, tvirtinama, kad, esą užsiimant gamtine žemdirbyste, nereikės ravėti žolių.

Tai - netiesa. Jei žolė prižiūrimuose plotuose neauga, vadinasi, per daug mulčio, nėra deguonies. Lauke turi būti sudarytos tokios sąlygos, kad jame augtų viskas, taip pat ir žolė. Taigi prižiūrėti didelius daržovių plotus, jos tvirtinimu, išties nelengva, nes kuo didesnis plotas, tuo mažiau laiko gali skirti darbui įdėti. ,,Ravėti tenka kas 1-2 savaites. Ravėjimo metu paliekamos mažos žolės, nes jei išravėsi viską, pasidarys monokultūra, disbalansas.

Gamtoje nebūna pievos, kurioje augtų viena žolė.

Išrautas žoles palieku paguldytas lauke kaip trąšą.

Išeina mainai, Rėdos ratas. Viskas lieka darže.

Norint kultūras auginti gamtinės žemdirbystės būdu, jos teigimu, žolę ant dirvos reikia dėti keliais sluoksniais. Toks mulčias per vienus metus esą patvarko dirvos struktūrą. Tačiau jei dirva užnuodyta raundapu, įvairiais kitais herbicidais, fungicidais, ji atsikuria ilgai. Tai gali trukti ir gerokai daugiau kaip 20 metų.

Mano nuomone sveikos vietos žemėje beveik nėra.

Gamtinė žemdirbystė garantuoja visavertį maistą.

Tai vienas iš kelių žmonėms pagerinti sveikatą.

​

Sveika žemė, sveika dirva – sveikas ir žmogus.

Turime puoselėti pagarbą žemdirbystei, nepilti į žemę trąšų ir jomis nenuodyti kitų bei savęs. Su tokiais žmonėmis, pilančiais į dirvą chemiją, man  nepakeliui, nenorėčiau dalyvauti jų susirinkimuose ir būti jų bendrijoje.

Baisiausia, tai, kad net sertifikuotuose žemės ūkio produktuose randama sunkiųjų metalų, kitų teršalų.

Štai viename garsiame prekybos centre sunkiųjų metalų rasta netgi ekologiškuose imbieruose. O sunkieji metalai ne tik kenkia sveikatai, bet nuo jų anksti plinka ir vyrai, ir moterys.

Valgydama sveiką maistą, užaugintą savame ūkyje, visokių nuodų sunaudoju kur kas mažiau.

Suvalgiusi lėkštę daržovių, jaučiiusi soti, ir energija liejasi per kraštus. Visą dieną galiu judėti, dirbti be jokio poilsio. ,,Nemanykite, kad taip buvo visą laiką. Kažkada sirgau autoimunine liga, kartais buvo sunku net iš lovos atsikelti“, - ir tik sveikos mitybos, judėjimo, sąmoningumo dėka  atsikračiau visų ligų, nors gydanti gydytoja nepatarė tapti žaliavalge.

Po kurio laiko atsisakiau ir pieno bei jo produktų, kurie netinka nė vienam žmogui.

Pienas, mano manymu, reikalingas tik mažiems vaikams, bet ne suaugusiems.

​

​