„Ateitis slepiasi net ir nuo tų, kurie ją kuria.“
- Anatole France - Prancūzų poetas, žurnalistas (1844—1924)
Lietuvos SENJORŲ afiša
iki Rinkimų į Lietuvos Seimą liko 21 d.
2020.09.21
SENJORAI SVARSTYS / SENJORAI BALSUOS / SENJORAI RINKS
- - - - -
KAS ATSTOVAUS LIETUVOS SENJORUS –
TAI YRA VISŲ REIKALAS.
Kas geriausiai simbolizuoja Lietuvą?
Kraštovaizdis, gandrai, gintaras, vėliava, krepšinis, Gedimino pilis. Kokią vietą užima nacionalinio indeniteto reikšmingume šalies herbas ar tautiniai drabužia. Lietuvą kuo puikiausiai gali pristatyti ir linas, drožiniai, lipdiniai ir kiti nacionalinių amatininkų tautodailės darbai.
Tautinė tapatybė – tai tik viena aš daugelio visuomenėje „vartojamų“ kolektyvinių tapatybių ir viena iš daugelio socialinio identiteto formų.
Bet kuri tapatybė nėra pati savaime egzistuojanti duotybė, o jos egzistavimą lemia tai, kiek ji yra naudinga ir būtina individams, kiek atitinka jų interesus. Taigi vienas esminių tautinės tapatybės bruožų – turinys.
Tai tam tikros tapatybės pabrėžimas priklauso nuo konteksto ir situacijos. Jie sąlygoja, kaip grupė identifikuoja, apibrėžia, priskiria arba išskiria save iš kitų.
Tautinė tapatybė, kaip fenomenas, labai priklauso nuo pagrindinių šio diskurso sąvokų – tautos / tautiškumo, etninės grupės / etniškumo, tautinės / etninės tapatybės bei nacionalizmo – turinio apibrėžties
Tai svavotiškas vyresnių žmonių istorinis palikimas.
Gerbkime vyresnius žmones, vertinkime Lietuvišką tapatybę!
KODĖL SENJORAI PRISIMENAMI TIK PRIEŠ RINKIMUS?
PAKLAUSKITE SENJORŲ ... SENJORAI ŽINO !
Todėl SENJORAI VIENYKIMĖS / KARTU MES STIPRŪS !
- - - - - - - -
KVIEČIAME visus SENJORUS BALSUOT !
DALINKITĖS SAVO IŠMINTIM
04 Rinkimų

Lietuviai darbštūs, išsilavinę, gabūs, pagaulūs – jie nemėgsta būti vadinami kaimietiškos tapatybės tauta, bet nuo to nereikėtų bėgti, galėtume išsiskirti akcentuodami, kad didžiausias mūsų turtas – žmonės ir gamta.
Galbūt mes jau kurį laiką turime „tapatybės krizės“ geną, jei mūsų lietuviškoje sąmonėje dera vyriškumas ir kolektyvizmas – tokios kultūrinės dimensijos, kurios yra gana prieštaringos?
Dėl tapatybės – klausimas sudėtingas.
Turėtumėme kalbėti ne apie tapatybės krizę, o apie negebėjimą pasakyti sau ir kitiems, kuo mes išskirtiniai ir patrauklūs.
Juk jei reikėtų įvardinti keletą gerų savybių, lietuvis turbūt ilgai galvotų ir svarstytų, o ir įvardijęs abejotų, ar tikrai teisingai pasakė.
Mums sunku atrasti, nes tarsi praėjo tas laikas, kai mes stengėmės parodyti pasauliui savo išskirtinumą.
Tą lietuviai darė du kartus:
pirmas kartas – Lietuvai atgavus nepriklausomybę atrado savo išskirtinumą dainomis, gebėjimu būti darniu kolektyvu;
antrą kartą lietuviškosios tapatybės išskirtinumo raišką buvo galima stebėti Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, kai buvo išsigąsta dėl lietuviškos savasties praradimo, ypač tai pasižymėjo dėmesiu lietuvių kalbai, tradicijoms, paveldui.
Apibendrinant šiuos apstebėjimus, galbūt galima daryti prielaidą, kad tautinio tapatumo problema sustiprėja vyresniam amžiuje, pajutus grėsmę prarasti istorinį palilkimą, savitumą, ir tokių kartų krizių lietuviams turbūt ir reikia, kad jie suvoktų save, gebėtų atrasti savo stiprybę ir ją prisiminti, išreikšti, bei saugoti.
Kartais tapatybės paieškos, sukelia sumaištį sąmonėje: net cepelinai pasirodo besą nelietuviški. Ar galima konstruoti naują nacionalinę tapatybę, na, kad ir „medaus šalies - vyresnio amžiaus, pagyvenusių žmonių, senjorų“?
SENJORAI - nebūkite vieniši ...
SENJORAI - dalinkitės ...
BŪKIME PILIETIŠKI SVARSTYKIME ANALIZUOKIME IR RINKIMĖS UŽ KĄ BALSUOSIME,
kas geriausiai atstovaus mūsų interesams, kas geriausiai mus girdi ir mus vienija ...
SENJORAMS - yra iš ko RINKTIS ...
Rugpjūčio 27 d. paaiškėjo politinių partijų rinkimų numeriai, kurie bus įrašomi artėjančių Seimo rinkimų biuleteniuose.
SENJORAI - NACIONALINĖ TAPATYBĖ ...
#senjoru balsas #nacionalines vertybes #nacionaline vienybe #nacionalinis patriotizmas #nacionaline tapatybe
Rubrika
SENJORAI - būkime vieningi ...
ŽAVIMĖS, KAD PASIDALINOTE SAVO IŠMINTIMI
Nacionalinė VIENYBĖ
ir Nacionalinė TAPATYBĖ
Tradiciniai moralės šaltiniai yra: Lietuva, tauta, pilietinė visuomenė, šeima, darbas, menas, mokslas, religija, gamta, žmonės.Tradiciniai moralės šaltiniai yra: Lietuva, tauta, pilietinė visuomenė, šeima, darbas, menas, mokslas, religija, gamta, žmonės.
Pagrindinės nacionalinės vertybės, atsiskleidžia moralinių vertybių sistemoje: Tautinė tapatybė yra asmens tapatumas arba priklausymas vienai valstybei ar vienai Tautai ...
Senjorai - aktyviai gyvenkime, būkime nepakartojami !
PRISTATO

„Medžio pliauska,
daugeliui atrodanti kaip paprasčiausia malka, medžio meistro Audriaus Merkio rankose
atgyja ir transformuojasi į savitos estetikos skirtingo dydžio, formos ir išraiškos angelus, žmonių širdyse ir sielose suvirpinančius netikėčiausias stygas.“

Nors iš medžio A. Merkys gali pagaminti bet ką – nuo interjero detalės iki stilingo baldo, tačiau angelai jam mieliausi, juos ir kurti įdomiausia.
„Angelų kūryba suteikia man didžiulę išraiškos laisvę. Juos darydamas, nesilaikau kanonų, man svarbiausia perteikti ir sužadinti emociją, todėl žmogiškąsias emocijas savo angelams ir stengiuosi suteikti. Pasirodo, tai žmones jaudina, kiekvieną savaip paliečia“, – prisipažįsta A. Merkys, angelus kuriantis kelerius metus. Nenutolo nuo savo šaknų Iš Utenos kilęs ir save kaimiečiu vadinantis Audrius beveik tris dešimtmečius su šeima gyveno Vilniuje, 18 m. dirbo samdomu didmeninės prekybos mėsa ir žuvimi direktoriumi.
Šiems darbo santykiams nutrūkus, grįžo jis prie meninio medžio apdirbimo – savo pirmosios specialybės, kurią jaunystėje įgijo buvusioje Telšių amatų mokykloje (dabartiniame Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete), kurioje 4,5 m. kursą baigė su pagyrimu per 3 metus. Jo teigimu, pasirinkęs tada medžio apdirbimą, nes medis jam, kaimo vaikui, buvo labiau suprantamas, bet gavo ir tvirtus piešimo, tapybos, kompozicijos, skulptūros pagrindus. Baigęs mokslus susituokė su klasioke Daiva, Klaipėdos konservatorijoje studijavusia muziką, abu gavo paskyrimus į Vilnių, kur 7 m. Audrius pradirbo Dizaino institute. Šeimai didėjant (gimė sūnus Karolis ir dukra Ieva), teko ieškoti geriau apmokamo darbo. A. Merkys neslepia, kad palankios sąlygos kurti atsirado tik persikrausčius gyventi į nuosavus namus Didžiojoje Riešėje ir paties projektuoto namo rūsyje įsirengus dirbtuves.
Įdomiausia Audriui savo darbus parduoti pačiam mugėse, anot jo, prekyba mugėje – tam tikras pasitikrinimas. „Man įdomu bendrauti su pirkėjais, stebėti jų pirminius įspūdžius, kaip liečia medį, kaip žiūri, ką sako jų akys – tai atperka viską. Vieni priėję sustingsta, kiti – net pašoka iš nuostabos.
Pabendravęs su žmonėmis grįžtu pilnas idėjų“, – tiesioginio kontakto naudą pabrėžia kūrėjas. Jis neslepia, kad didžiulis atradimas jam buvusi Kauno, kur prieš metus pavasarinėje mugėje pirmą kartą savo darbus pristatė, publika. Čia jo darbais domėjosi ir juos pirko ne tik paprasti žmonės, bet ir žinomi savo srities profesionalai: dailininkai, skulptoriai. Kauniečiai jam pametė mintį gaminti ne tik stovimus, bet ir kabinamus angelus, kad įsigyti sau angelą galėtų ir mažai vietos namuose turintys žmonės.
Drožėjas pasakoja, kad sužavėtas to, kokį įspūdį jo angelas padaro žmogui, kai kada ir kainą nuleidžia, ne vieną yra ir padovanojęs, jei mato, kad žmogus akių atitraukti negali, tačiau įsigyti sau leisti negali. Jei žmogus angelus perka ne sau, o dovanų, visada pasidomi, kokiam žmogui, kokia proga.
„Kai pataikai parinkti, žmogus net pašoka iš netikėtumo“, – savo psichologinėmis įžvalgomis džiaugiasi A. Merkys ir prisipažįsta, kad konkrečiam žmogui angelą gaminti jam ypač įdomu. Jo teigimu, dar nė vienas savo užsakymu neliko nusivylęs.
Prieš praeitį - nulenk galvą, prieš ateitį - pasiraitok rankoves.
Henry Louis Mencken (Henry Louis Mencken - žurnalistas - (1880 – 1956))
PARAŠYKITE MUMS ...